Mano kelionė į kūrybą prasidėjo dar mokyklos laikais, kai išdrįsau pasiūti pirmąsias peteliškes. Tuomet dar nežinojau, kad po daugelio metų rankų darbas taps ne tik hobiu, bet ir maža svajonės išsipildymo dalimi. Jau trejus metus nuosekliai kuriu aksesuarus moterims, vyrams ir vaikams – kiekvieną jų siuvu su šiluma ir mintimi apie žmogų, kuriam jis atiteks.
Audiniai
Įkvėpimas iš gamtos ir žmonių
Kūryboje mane labiausiai įkvepia gamta – ji visada šalia, ji visada tikra. Dažnai idėjos ateina tiesiog būnant miške ar laukuose. Naudoju natūralias medžiagas: liną, medvilnę, veliūrą, vilną – man svarbu, kad tai būtų ne tik estetiška, bet ir tvari pasirinkimo pusė. Dažnai siuvu iš audinių atraižų ar likučių – taip kiekvienas gaminys tampa dar labiau unikalus, o medžiagos išsaugo naują gyvenimą. Įkvėpimo šaltinis esate ir jūs – klientai, kurie kartais pasufleruoja idėją, kokio gaminio ilgisi, ir tuomet gimsta naujos, dar neregėtos detalės.
Rankdarbiai man – tai tarsi meditacija. Esu slaugytoja pagal profesiją, bet siuvimas ir siuvinėjimas – tai mano atokvėpis, ramybė, vieta, kur sustoja laikas. Šią aistrą paveldėjau iš mamos, kuri siuvėja jau daugiau nei 35 metus – iš jos išmokau kruopštumo, meilės darbui ir tikėjimo, kad rankų šiluma iš tiesų juntama gaminyje.
Apibūdinčiau savo prekės ženklą trimis žodžiais: patikimas, ilgaamžis ir šiltas. Man svarbu, kad kiekviena detalė būtų kokybiška ir galėtų tarnauti ne vienerius metus, kad ji puoštų ne tik ypatingą progą, bet ir kasdienybę. Todėl mano tikslas – kurti universalius gaminius, kurie tiktų tiek prie elegantiško įvaizdžio, tiek prie paprastos dienos aprangos.
Labiausiai mėgstu siuvinėti medvilninius maišelius – kiekvienas siuvinys tampa tarsi nedidelis paveikslas. Tačiau mano širdžiai brangūs visi darbai – nuo rankinių iki plaukų aksesuarų, nes kiekvienas jų neša skirtingą nuotaiką ir energiją. Naujos kolekcijos gimsta iš atradimų ir eksperimentų – vienetinės rankinės iš gobeleno ar lininių audinių likučių tampa tikrais istorijų pasakotojais, nes tokio paties gaminio antrą kartą jau nebus.
Norisi, kad kiekvienas, atidaręs siuntą, pajustų šilumą, kuria dalinuosi, džiaugsmą – tarsi mažą šventę, ir išskirtinumą – jausmą, kad turi detalę, sukurtą tik tau.